doi (dóĭ) num doauã (dŭá-ŭã) shi dauã (dá-ŭã) – numirlu 2 (mascuri shi feamini), ma mari di 1 sh-ma njic di 3;
(expr:
1: la/tu doilji anj = (i) anlu (dzua) tsi ncljidi cariva doi anj; (ii) la cati doi anj;
2: la/tu doilji (dauãli) = la/tu atselj doi i atseali dauã;
3: pãnã tu doauãli (dauãli) = pãnã tu-a daua oarã; pãnã s-numir doi;
4: stau (hiu) pi dauã = stau sh-nu shtiu tsi s-fac, nu-nj yini s-fac ni unã ni-alantã, shuvãescu, strãmbu narea, frãngu oasi, frãngu coasti, etc.;
5: nitsi unã nitsi dauã = unãshunã, fãrã s-dzãc un zbor, fãrã s-mi minduescu dip;
6: dau cu dauãli mãnj = dau multu sh-di tuti;
7: dau doilji a preftului = mor: dit pirmithlu veclju ngrãtsescu, hiu etim s-lji dau doilji ngãrmari al Har tra s-mi treacã arãulu Styx shi s-mi ducã tu amirãrilja-a mortsãlor)
{ro: doi/două}
{fr: deux}
{en: two}
ex: ishirã doilji shi armasirã doauãli; a doilor lã prindi, a dauãlor nu; s-nã fatsim doilji sutsatã; doilji s-caftã cu mutrita, doilji agri ma s-misurã; va-lj da doilji a preftului
(expr: va moarã); doi cãti doi, doauã cãti doauã; armasirã doauãli shi ishirã doilji; a doauãlor lã prindi, a doilor nu; s-turnarã tu dauãli (oara doauã); tu doauãli di mes (andoaua dzuã a meslui); stau pri doauã
(expr: stau namisa di doauã minduiri, nu shtiu tsi s-fac); doauã cãti doauã, doi cãti doi; bunili tuti deadi Dumnidzã cu doauãli mãnj (deadi multi sh-di tuti); dauãli plãngu; nitsi unã nitsi dauã (unãshunã, fãrã s-dzãcã un zbor), sh-arsãri s-acatsã nã caprã
§ andoilu (an-dóĭ-lu) num ord andoaua (an-dŭá-ŭa) shi andaua (an-dá-ŭa) – atsel (atsea) tsi nu easti protlu (prota) ma yini unãshunã dupã el (ea); atsel (atsea) cari, tu-unã aradã, s-aflã tu loclu doi; atsel (atsea) tsi ari mash un (unã) nãintea-a lui (a ljei); doilu, andoilea, deftirlu
{ro: al doilea/doua}
{fr: le (la) deuxième}
{en: the second}
ex: nveasta tsi sh-lo andaua oarã (tsi u lo dupã atsea di prota)
§ doilu (dóĭ-lu) num ord doaua (dŭá-ŭa) shi daua (dá-ŭa) – (unã cu andoilu)
§ andoilea (an-dóĭ-lea) num ord (unã cu andoilu)
§ andoilji (an-dóĭ-lji) num andoauãli/andoauãle (an-dŭá-ŭã-li) shi andauãli/andauãle (an-dá-ŭã-li) – sh-un (unã) sh-alantu (alantã); tuts doilji (dauãli); doilji, amindoilji, amãndoilji, amishdoilji, shamindoilji, shamishdoilji, shandoilji
{ro: amândoi/amăndouă}
{fr: tous/toutes les deux}
{en: both}
ex: shi andoilji (sh-un sh-alantu) bãna ghini; sh-alãxea shi andoauãli neali (sh-un sh-alantu nel)
§ doilji (dóĭ-lji) num doauãli/doa-uãle (dŭá-ŭã-li) shi dauãli/dauãle (dá-ŭã-li) – (unã cu andoilji)
§ amindoilji (a-min-dóĭ-lji) num amindoauã-li/amindoauãle (a-min-dŭá-ŭã-li) shi amindauãli/amin-dauãle (a-min-dá-ŭã-li) – (unã cu andoilji)
ex: amindoilji (doilji, sh-un sh-alantu) aushim; si scoalã amãndoilji (doilji deadun) ploacea
§ amãndoilji (a-mãn-dóĭ-lji) num amãn-doauãli/amãndoauãle (a-mãn-dŭá-ŭã-li) shi amãndauã-li/amãndauãle (a-mãn-dŭá-ŭã-li) – (unã cu andoilji)
§ sha-mindoilji (shĭa-min-dóĭ-lji) num shamindoauãli/shamin-doauãle (shĭa-min-dŭá-ŭã-li) shi shamindauãli/shaminda-uãle (shĭa-min-dá-ŭã-li) – (unã cu andoilji)
ex: shamindoilji eara picurari shi avea oi multi
§ shamishdoilji (shĭa-mish-dóĭ-lji) num shamishdoauãli/shamishdoauãle (shĭa-mish-dŭá-ŭã-li) shi shamishdauãli/shamishdauãle (shĭa-mish-dá-ŭã-li) – (unã cu andoilji)
ex: shamishdoilji vinjirã s-nã veadã; lj-deadi di biu shi si mbitarã shamishdoilji; fudzirã shamishdauãli sh-u-alãsarã singurã ma njica sorã; shamishdoauãli amintarã tu-unã oarã cãti un ficior; shamishdoilji, dupã tsi vindurã furtiili, sh-alãsarã gumarlji acasã
§ shandoilji (shĭan-dóĭ-lji) num shan-doauãli/shandoauãle (shĭan-dŭá-ŭã-li) shi shandauã-li/shandauãle (shĭan-dá-ŭã-li) – (unã cu andoilji)
ex: shan-dauãli (amindauãli) unã soi di-avuti; ari s-hibã nveastã a shan-dauãlor
§ andaulea2 (an-dáŭ-lea) num, adg invar –
1: faptu (aruptu) tu doauã (cumãts);
2: (tsi easti) nduplicat; gribuit; adunat (di pãltãri); etc.
{ro: în doi; încovoiat, curbat}
{fr: en deux; courbé}
{en: in two; bent, curved}
ex: el, frãmtu, faptu andauãlea (tu dauã); unã moashi, faptã andauãlea (adunatã, ncusuratã)
§ andauãlea2 (an-dá-ŭã-lea) num, adg invar – (unã cu andau-lea2)
§ ndoi (ndóĭ) adg, pr, num ndoauã (ndŭá-ŭã) shi ndauã (ndá-ŭã) – (trã noima datã aoa, scriarea: n doi, n doauã, n dauã nu easti aprucheatã tu-aestu dictsiunar; cãndu si ngrãpseashti ashi, ari noima di “mpãrtsãt tu dauã pãrtsã isea”) – un numir njic (doi, trei, patru…) di oaminj, lucri, etc.; ãndoi, niscãntsã, nãscãntsã, nishti, nãshti;
(expr:
1: vãrã ndoi, trei = ca doi, trei; poati doi, poati trei;
2: ndauã dzã shi ndauã-alasã = zbor tsi s-dzãtsi cãndu doi si ncaci shi vor si sã mbuneadzã shi sh-arucã zboarã;
3: ndoauã mãcã, ndoauã arucã shi ndoauã di-unã parti bagã = zbor tsi s-dzãtsi tri omlu tsi easti bun nicuchir)
{ro: câţiva}
{fr: quelques}
{en: several, a few}
ex: vinjirã ndoi (niscãntsã) oaminj; tricurã ashitsi ndoi (niscãntsã) anj; eara la stani cu ndoi (nishti) picurari; las s-hibã sh-cama ndoi paradz; lja vãrã ndoauã (nishti) acolj; s-ligãnã ndoauã
(expr: dauã), trei ori; cãndu ti ncaci cu omlu-a tãu, ndoauã dzã shi ndoauã-alasã; lã adush a ficiorlor ndauã meari shi ndauã gutunj
§ ãndoi (ãn-dóĭ) adg, pr, num ãndoauã (ãn-dŭá-ŭã) shi ãndauã (ãn-dá-ŭã) – (unã cu ndoi)
ex: am ãndoi (niscãntsã) grosh
§ doisprãdzatsi/doi-sprãdzatse (dóĭs-prã-dzá-tsi) num doauãsprãdzatsi/doa-uãsprãdzatse (dŭá-ŭãs-prã-dzá-tsi) shi dauãsprãdzatsi/da-uãsprãdzatse (dá-ŭãs-prã-dzá-tsi) – numirlu 12 (mascuri shi feamini) ma mari di 11 sh-ma njic di 13; dosprãdzatsi, dospratsi, dosprã
{ro: doisprezece}
{fr: douze}
{en: twelve}
§ dosprãdza-tsi/dosprãdzatse (dós-prã-dzá-tsi) num – (unã cu doisprãdza-tsi)
ex: di dosprãdzatsi di locuri
§ dospratsi/dospratse (dós-pra-tsi) num (unã cu doisprãdzatsi)
ex: dospratsi di cljei cãfta; dospratslji di elj s-trapsirã; a dospratslor (la tuts dosprãdzatsi) lã ded cali
§ diospratsi (di-ós-pra-tsi shi dĭós-pra-tsi) num – (unã cu doisprãdzatsi)
§ dosprãs (dós-prãs) num – (unã cu doi-sprãdzatsi)
§ dosprã (dós-prã) num – (unã cu doisprãdzatsi)
ex: cãts njelj vindush? dosprã; ved cã hii di dosprãlji (di-atselj dosprã)
§ doisprãyinghits (dóĭs-prã-yín-ghits) num doauã-sprãyinghits (dŭá-ŭãs-prã-yín-ghits) shi dauãsprãyinghits (dá-ŭãs-prã-yín-ghits) – numirlu 22 (mascuri shi feamini)
{ro: douăzeci şi doi/două}
{fr: vingtdeux}
{en: twenty-two}
§ dosprã-yinghits (dós-prã-yín-ghits) num – (unã cu doisprãyinghits)
T.Cunia Dictsiunar-a-Limbãljei-Armãneascã ma multu/ptsãn